gaištuvėlis

gaištuvėlis
gaištuvė̃lis sm. (2) 1. senas, sudžiūvęs žmogus: Nor jau gaištuvė̃lis, o smerties vis tiek bijo Kb. 2. pramanytas, tariamas daiktas, kurio siųsdavo per Užgavėnes parnešti, norėdami pasijuokti iš ko, arba klausdavo atėjusio, duodami suprasti, kad jis gaišina: Ciocyt, atėjau gaištuvė̃lio pasiskolinti Šl. Ko, gal gaištuvė̃lio atėjai? Kur.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”